Motineliu auginimas
Motinėlių auginimas
Pirmiausiai išnagrinėkime bazinę Lietuvos bičių motinėlių auginimo situaciją.
Dauguma Lietuvos bitininkų prie efektyvaus motinėlių auginimo neprisideda. Vaizdžiai tariant, jie yra nemokamai aprūpinti apylinkės tranais (taip kaip ir kitose valstybėse). Šie tranai, būdami gerais, galėtų patobulinti motinėlių auginimo rezultatus. Bet, deja, taip yra ne visada ...
Žymiai mažesnė Lietuvos bitininkų dalis neaugina motinėlių, bet jas daugina. (perka medžiaga iš užsienio, iš kitų bitininkų, ir t. t.)
Tolesniam auginimui jie naudoja valstybinius ir privačius apvaisinimo punktus.
Pastarųjų bičiulių darbas yra pagirtinas, nes jie gerina vietinių bičių tranų populacijos kokybę ir padeda, prieš tai paminėtai bitininkų daliai (sėkmingai ir be didelių pastangų) dauginti motinėles.
Bitininkų, kuriuos galima būtų pavadinti bičių motinėlių augintojais, daug nėra.
Tai visų valstybių problema. Mano manymu, bitininkai auginantys motinėles, atlieka mokslinį darbą: įvertina, bonituoja, kryžmina bičių motinėles ir jų šeimas.
Naujos linijos įvedimas dažnai reikalauja daug laiko. Reikia mažiausiai 7-ių metu, kad naujai išvesta rasės linija (alelių kombinacija) nebesikeistų ir niekas vistiek negarantuos, kad jo pastangos, rūpesčiai ir išlaidos bus efektyvūs.
Tiek Lietuvoje, tiek Vokietijoje bitininkai bando bičių motinėles auginti prie namų. Tačiau vietinių bičių populiacija yra susidariusi iš įvairių bičių rasių, tokių kaip karnika, bakfastas, ligustika ir jų mišrūnių. Tie bičiuliai, kurie iš tokių tranų tikisi gerų apvaisinimo rezultatų, dažniausiai nusivilia.
Prie šios nesėkmės prisideda dar tai, kad medžiaga, kurią galima įsigyti daugelyje institutų, taip pat nėra tinkama tolesniam dauginimui, nes ir jų apvaisinimo punktai būna dažnai blogai izoliuoti nuo svetimų ir netinkamų tranų. Kas iš to, kad neapvaisintos bičių motinėlės, išaugintos iš grynos, geros ir, be abejo, brangios medžiagos, bus vežamos į apvaisinimo punktą, o tranų kokybė ten visiškai neaiški.
Yra labai sunku, surasti tokį punktą, kurio savininkas ar vadovas gali garantuoti, kad jo bičių apylinkėje, 15-os kilometrų spinduliu nėra svetimų bičių šeimu. Geriausiai būtų, atlikti testą su kordoban bitėmis. Prieš tai iš apylinkės pašalinti visas nepageidaujamų tranų šeimas ir pastatyti tinkamas tėvines kordoban bičių šeimas naturaliam bičių motinėlių apvaisinimui. Po to tirti F 1 bičių motinėlių šeimas. Kordoban bičių ruda spalva yra perduodama recesyviai. Jeigu mažiausiai 90 % naujų šeimu bitės nėra rudos, šitas punktas netinka tolesniam natūraliam dauginimui.
Minėti testai yra brangūs ir sudėtingi. Sunkiausia yra gauti kordoban´o medžiagos. Todėl daugelis institutų netiria apvaisinimo rezultatų ...
Tačiau neseniai atsirado institutų, kurie bičių veislių "grynuma" tiria genetiškai, nes bičių genetikoje jau nėra paslapčių.
Šitie testai yra nauji ir kol kas brangūs.
Džiugu, kad pirmieji institutai Vokietijoje juos atlieka sėkmingai.
Augindami bičių motinėles, pradžioje mes rėmėmės dr. Liebigo (Dr. LIEBIG)
metodu ir, panaudodami didelį tėvinių bičių šeimu skaičių, bandėme "nugalėti"
vietinių tranų populiaciją. Sudarę 70 tinkamų tėvinių šeimu, ėmėm auginti bičių motinėles.
Rezultatai nepatenkino mūsų lūkesčių ir nepadengė išlaidų.
Tik 50 % išaugintų motinų atitiko mūsų iškeltus reikalavimus.
Bandymas nusipirkti motinėlių iš kitų daugintojų ir augintojų taip pat nedavė geresnių rezultatų.
Mes ieškojome kitokių būdų ...
Po daugelio nusivylimų mes suradom vietą (471 m virš jūros lygio), kur artimoje aplinkoje nėra kitų bitynų ir bičių šeimu. Ten mes sukūrėme privatų bakfasto bičių motinėlių apvaisinimo punktą ir dabar džiaugiamės gerais rezultatais.
Karnikos veislės bičių motinėles vežame į saugų valstybinį apvaisinimo punktą.
Mūsų auginamų motinėlių veislinė medžiaga gaunama iš dirbtiniu būdu ir salose apvaisintų motinėlių. Ji selekcionuojama ir bonituojama.
Mūsų bitės yra ramios, nespietlios ir gyvybingos. Bičių motinėles mes parduodame
Vokietijoje, Ispanijoje, Olandijoje, Portugalijoje, Lenkijoje bei Lietuvoje.
Trumpai ir aiškiai ...
Yra daug patyrusių ir naujų bitininkų, kurie šventai tiki, kad nusipirktos ar išaugintos bičių motinėlės "mamytės" savybės dominuoja ir kad nėra būtina atsižvelgti į vietinių tranų kokybę. Juk mes žinome, kad palikuonys gauna 16-a chromosomų iš motinėlės ir 16-a iš tranų. Bet pasvarstykime: jeigu Jūs manote, kad palikuonys gauna daugiau kaip 50 % bičių motinėlės chromosomų ( bitė ir motinėlė turi po 32 chromosomas: 16 iš mamos + 16 iš tėvų), tai kur dingo "nuskriaustos" tėvų chromosomos?
Tokie bitininkai bičių motinėles toliau augina ir daugina vietoje ir tenkinasi daugiau ar mažiau efektyviais apvaisinimo rezultatais.
Sakoma, kad gamta savaime dovanoja iki 50 % gerų rezultatų (del likusių procentų pasistengti reikia patiems).
Pažiūrėkim į šita reikalą kaip verslininkai, ne kaip bitininkai:
Pamirškime auginimą, genetiką ir galvokime: "Tyrimus palikime mokslininkams..."
Kiekviena neefktyvi bičių motinėlė silpnina bičių šeima. Stipriai sumažeja medaus kiekis. Sakykime taip: Silpnesnė bičių šeima per metus atneša 10-čia kg
mažiau medaus. Jei pardavimo kaina 10 LT už kilogramą, tai reiškia,
kad dėl vienos šeimos neproduktyvumo prarandame 100 LT per metus.
O kiek tokių šeimu būna?
Produktiviausios motinėlės būna pirmus 2-jus metus. Taigi, ta pati neproduktyvi motinėlė padeda prarasti 20 kg medaus.
Tai yra 200 LT per du metus.
200 Litų žala!? Ar tiek kainuoja gera motinėlė?
Ar verta patiems vargti, neturint gerų aplinkos salygų?
