Krainos (CARNICA) bites
Mes, bičiuliai, sakome "Karnika", o iš tikrųjų turime mintyje krainos bites.
Čia kalbama apie natūraliu būdu atsiradusią rasę (apis mellifera carnica), kilusią iš apis mellifera (WESTLICHE HONIGBIENE).
Dėl savo polinkio gyventi stipriose šeimose bei intensyvaus pavasarinio dauginimosi, ši bitė per trumpą laiką išstūmė tamsią europietišką, vietinę bitę (APIS MELLIFERA MELLIFERA).
Karnikos bičių charakteris yra išsivystęs pagal tėvynės klimatines sąlygas (Balkan).
Ji mėgsta karštas vasaras ir šaltas žiemas. Karnikos privalumas prieš bakfastą yra tas, kad jos žiemos metu sunaudoja mažiau maisto (bitininkas sutaupo iki 5 kilogramų bičių maisto).
Pavasarinis vystymasis yra staigus, bitės yra linkusios spiesti. Bičių motinėlių augintojams iki šiol dar nepavyko šio neigiamo polinkio - spietimo - iš karnikos išguiti, nes jos spietlumas yra prigimtinis (autochthon).
Vasaros metu, kai nėra medunešio, karnikos bitės nustoja auginti perus.
Šita labai gera, pilka bitė atitinka mūsų klimatines sąlygas ir beveik garantuoja daug pavasarinio medaus.
Karniką galima ypač parekomenduoti bitininkams mėgėjams, kurie laiko iki 10 bičių šeimu ir turi pakankamai daug laiko bičių spietiminei nuotaikai tikrinti.
Apskritai, senus karnikos bičių augintojų metodus, iš vienos bonituotos šeimos
dauginti bičių motinėles (Linienzucht), reikėtų vertinti kritiškai.
Dėl tokio ribotų galimybių auginimo būdo labai susiaurėja genų alelių įvairovė ir padidėja tikimybė atsirasti inbrydingui (giminingiems ryšiams).
Augintojai, su kuriais mes bendradarbiaujame, yra sąžiningi ir atsakingi. Jie visada atnaujina veislinę medžiagą, importuodami ją iš Slovėnijos, Austrijos ir Vengrijos.
Dabar pačios populiariausios karnikos bitės yra TROISECK, SKLENAR ir PESCHETZ.
Karniką galima apibūdinti taip:
- greitas pavasarinis vystymasis,
- menkas perų auginimas bemedunešio laikotarpiu,
- ramios,
- šioks toks polinkis spiesti,
- gera orientacija.
